Stapelija – unikalus kambarinis augalas, traukiantis dėmesį žydėdamas. Jos dideli, pavieniai žiedai yra gražios, taisyklingos formos, unikalių atspalvių ir savito aromato, kuris vilioja muses.
Jam vabzdžiai reikalingi ne maistui, o apdulkinimui ir sėklų gamybai. Pietų Afrikos regionuose, kur augalas yra kilęs, nėra bičių ar drugelių.
Turinys
Aprašymas
Augalas priklauso sukulentų (Apocynaceae, Lastovneve) šeimai. Žiedai labai įvairūs – nuo mažų (iki 5 mm) iki milžiniškų (30 cm). Kambarinėse patalpose augančios stapelijos yra 5–6 cm skersmens. Forma – tobula penkiakampė žvaigždė, primenanti visiškai išsiskleidusį varpelį.
Spalvos – sodrios bordo, rudos ir smėlio spalvos su juodomis juostelėmis arba dėmėmis. Kai kurios veislės turi stipriai plaukuotus žiedus.
Bendros išvaizdos aprašymas: stiebai yra prislopintų žalių, pilkšvai žalių ir melsvų atspalvių, saulėje gali tapti violetinės rudos spalvos. Jų yra daug, jie sultingi, dantytais kraštais ir gali siekti 60 cm ilgį. Lapų nėra.
Skirtumas nuo kaktuso
Šis augalas dažnai painiojamas su kaktusu. Iš tiesų, jo briaunoti stiebai primena Epiphyllum genties stiebus – kaktusų, dažnai auginamų patalpose. Tačiau stapelija nėra susijusi su šia augalų grupe. Tai sukulentas, priklausantis Asclepiadaceae šeimai (Gentianales eilė). Kaktusai, kita vertus, priklauso Cactaceae šeimai (Caryophyllales eilė).
Tipai
Įvairios stapelijų rūšys (kartais klaidingai vadinamos veislėmis) auginamos patalpose.
| Vardas | Aprašymas |
| Stapelia grandiflora | Žiedai tamsiai bordo spalvos, žvaigždės formos ir labai dideli – 15–20 cm. Stambiažiedė veislė yra bekvapė. Taip pat yra rūšis, vadinama Stapelia tavaresia grandiflora. Nepaisant panašaus pavadinimo, jos žiedai visiškai kitokie. Jie primena didžiulius, ilgus varpus. |
| Stapelia variegata | Žiedai 5–8 cm skersmens, egzotiški, šviesiai geltoni, margi ir juodai išmarginti. Kvapas gana stiprus. |
| Stapelia gigantea | Žiedai milžiniški, iki 35 cm skersmens. Jie šviesiai geltoni, gausiai išmarginti tamsiomis dėmėmis. Kvapas labai stiprus, primenantis supuvusią mėsą. |
| Stapelia glanduliflora | Žiedai maži, iki 5 cm, gelsvai žali, bet išskirtiniai – gausiai plaukuoti. Plaukeliai mažų smeigtukų formos, sustorėję galiukais ir balti. Dėl to žiedai atrodo lyg gausiai padengti rasa. |
| Stapelia flavopurpurea | Žiedai maži, iki 4 cm skersmens, giliai išskaptuotos žvaigždės formos, su labai siaurais, pailgais, šviesiai žalios spalvos žiedlapiais. Žiedlapiai raukšlėti, todėl jų paviršius panašus į karakulą. Malonus kvapas. |
| Stapelia wilmaniae (arba leendertziae) | Sferiniai, ryškiai raudoni žiedai, savo forma primenantys varpelius, 12,5 cm ilgio. |
| Stapelia hirsuta arba plaukuota stapelija (Stapelia hirsuta) | Tamsiai raudonos žvaigždės, tankiai apaugusios plaukeliais, 5–15 cm, tiek išvaizda, tiek aromatu primena pūvančią mėsą. |
| Stapelia divaricata | Žiedai yra labai lygūs, vaškiniai, šviesiai kreminio atspalvio žvaigždės, šiek tiek rausvos link žiedlapių galiukų, iki 4 cm. |
Stapelia cristata (f. Cristata) yra kai kurių rūšių (gigantea, grandiflora, herrei) forma, pasižyminti būdingais susiliejusiais stiebais, primenančiais jūros korius.
Labai artima stapelijoms yra Huernia (Hyernia) gentis – kompaktiškesni augalai su dygliuotais ūgliais ir nuostabių formų bei spalvų žiedais.
Stapelia priežiūra namuose
Stapelijas lengva auginti, joms reikia minimalių sąlygų. Tai puikus augalas užimtiems žmonėms, turintiems mažai laiko ar patirties. Šios gėlės priežiūra namuose priklauso nuo paprastų gairių.
Vieta, apšvietimas
Augalui reikalinga ryški šviesa, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai gali pažeisti stiebus ir netgi sukelti nudegimus. Todėl karštu oru į pietus nukreiptam langui ar balkonui reikės šiek tiek pavėsio.
Nepakankamą šviesą lengva pastebėti: trapūs, pailgi, išplonėję stiebai. Per daug šviesos sukelia odelės violetinį atspalvį ir rudas, sausas, nudegusias dėmes.
Temperatūra
Vasarą stapelijos gerai auga standartinėje kambario temperatūroje. Žiemą, kaip ir bet kuriam dykumos augalui, pageidautina 10–14 °C temperatūra. Žiediniai pumpurai formuojasi ramybės periodu. Tačiau jei nėra vėsios temperatūros, augalą galima laikyti 20–25 °C temperatūroje. Žiedas išgyvens iki pavasario. Tačiau tokiu atveju gausaus vasaros žydėjimo tikėtis negalima.
Laistymas, drėgmė
Augalui nereikia gausaus laistymo. Vasarą laistykite saikingai, kartą per savaitę. Žiemą geriausia vengti laistymo. Tačiau jei bute aukšta temperatūra ir augalas dar nėra užmigęs, laistyti būtina.
Tai reikėtų daryti rečiau nei vasarą, kartą per dvi savaites. Patartina augalą aprūpinti papildomu apšvietimu, kitaip stiebai per daug išsitemps. Tarp laistymų dirva turi gerai išdžiūti.
Purkšti nereikia, kraštutiniais atvejais augalą galima nuplauti, bet tik tuo atveju, jei jis labai suteptas.
Viršutinis padažas
Augalui nereikia gausios mitybos, tačiau norint geresnio augimo ir žydėjimo vasarą, galite pridėti bet kokių kompleksinių mineralinių trąšų kambarinėms gėlėms arba specialių kaktusams.
Tręšimas atliekamas kelias savaites prieš numatomą žydėjimą ir pumpurų atsiradimo laikotarpiu.
Trąšos skiedžiamos vandeniu 2–3 kartus didesniu santykiu nei rekomenduojama, kad nenudegintų šaknų. Gautas tirpalas turėtų būti naudojamas tik ant jau drėgnos dirvos.
Įlaipinimo ir persodinimo taisyklės
Augalas nėra išrankus dirvožemio sudėčiai, tačiau reikėtų vengti sodrių mišinių su dideliu humuso kiekiu. Stapelijos klestės įprastoje kaktusų žemėje.
Optimalus sodinimo variantas yra priemolis, kurio pH yra 5,5–7. Būtinas geras drenažas. Naminis mišinys susideda iš: velėnos dirvožemio (2 dalys), kvarco arba upės smėlio (1 dalis).
Vazonas neturėtų būti per aukštas, bet platus; stapelijų šaknų sistema, skirtingai nei daugelio augalų, kurie kaupia drėgmę stiebuose, neina giliai ir nėra labai aktyvi.
Vazoną 1/3 pripildykite drenažo skysčio. Persodinant pašalinkite senus ūglius centre, nes jie nesuformuos žiedpumpurių.
Persodinus stapelijas, 5–7 dienas nelaistykite, kad nepažeistumėte pažeistų šaknų. Praėjus šiam laikotarpiui, palaistykite pirmą kartą.
Suaugusių, sveikų augalų nereikia kasmet persodinti. Tiesiog atnaujinkite dirvą pašalindami kelis centimetrus viršutinio sluoksnio ir pakeisdami jį šviežiu dirvožemiu. Seni ūgliai pašalinami.
Dauginimasis
Stapelia lengvai dauginasi tiek sėklomis, tiek stiebais. Auginiai atskiriami nuo pagrindinio stiebo ir dedami į vandenį arba tiesiai į smėlio ir durpių mišinį (paruoštą vazoninį dirvožemį). Pastarasis metodas yra tinkamesnis. Prieš įsišaknijimą auginiai kelias valandas džiovinami kambario temperatūroje (vadinamas vytimu). Tai būtina, kad pjūvis užgytų.
Augalo pieniškos sultys yra nuodingos ir pavojingos daugeliui vabzdžių. Ši savybė reikalauja kruopštaus elgesio su auginiais. Tai nepadarys didelės žalos, tačiau gali dirginti gleivines.
Dauginimas sėklomis yra retas, bet ir nesunkus. Sėklų gana lengva gauti namuose. Jos renkamos iš pailgų ankščių, kurios retkarčiais pasirodo ant augalo. Žiedų sėklos savo išvaizda primena kiaulpienių sėklas. Jos sėjamos pavasarį į smėlio ir lapų pelėsių mišinį, laikomos šviesioje vietoje 24°C temperatūroje. Po 3–4 savaičių pasirodo daigai, kurie persodinami į mažus sukulentų vazonėlius (6–8 cm). Po metų augalai bus pakankamai dideli, kad būtų galima pirmą kartą persodinti į naują vazoną.
Kenkėjai, ligos
Stapelia gali nukentėti nuo amarų, miltligių ir voratinklinių erkių, tačiau tai išimtinis atvejis ir pasitaiko tik netinkamai prižiūrint. Paprastai augalas yra itin atsparus kenkėjams ir ligoms, kai auginamas patalpose.
Vienintelės rimtos klaidos yra perlaistymas, per didelis tręšimas arba per sunkus ir drėgmę išlaikantis dirvožemis. Per didelė drėgmė gali sukelti bakterinį puvinį.
Klaidos ir trikčių šalinimo metodai
Pagrindinės klaidos akivaizdžios akiai: augalas nežydi arba turi pailgus, negražius stiebus.
Gėlių trūkumo priežastys yra kelios:
- Per šilta žiema, nėra ramybės periodo.
- Stresas: per didelis laistymas, šviesos trūkumas, perteklinės trąšos.
- Kalio trąšų trūkumas, azoto trąšų perteklius.
- Perlaistymas, per tankus dirvožemis, prastas drenažas.
Jei stiebai ištempti, stapelija negauna pakankamai saulės. Reikia ją perkelti ant šviesesnės palangės, pridėti daugiau apšvietimo arba sukurti vėsesnes sąlygas.
Klaidos prižiūrint stapelijas pasitaiko retai, todėl auginti šį egzotinį augalą saugu pradedantiesiems. Net patyrę sodininkai jo nepraleis pro akis. Augalas yra labai unikalus ir akį traukiantis. Jo privalumai neapsiriboja vien dekoratyvumu ir unikalumu. Astrologai tiki, kad stapelija pašalina neigiamą energiją iš buto.
