Kiekvieną rudenį susimąstai, kam tau iš viso reikia vasarnamio ir sodo. Dirbi nenuilstamai, o tada paaiškėja, kad derlius nebe toks, koks buvo, o šiltnamyje, name, takuose kažkas nebaigta – trumpai tariant, jautiesi nepatenkintas. O galbūt tiesiog ruduo?
Prasidėjo balandis. Prieš dvi savaites pirmą kartą išvykau iš miesto. Skęsdamas iki kelių sniege, turėjau pakankamai jėgų nudažyti kelių obelų, slyvų, kriaušių ir vyšnių kamienus, ir atrodė, kad reikėjo pradėti genėti, bet taip ir neprisiruošiau – nenorėjau vėl permirkti pusnyse...
O dabar sniegas beveik ištirpo. Kelioms dienoms išvyksime viską kruopščiai paruošti pavasariui.
Turėsiu ir toliau genėti medžius, o jei bus saulėta, taip pat juos apipurkšiu prevenciškai. Reikia paskleisti pelenus ir trąšas ant sniego aplink krūmus ir medžius, o ateityje – ir ant lysvių.
Reikės pažiūrėti, kaip laikosi mano mėgstamiausios rožės po priedanga. Iki balandžio vidurio tikriausiai galėsiu ją nuimti; tikiuosi, nebus didelių šalnų.
O dabar šiltnamis! Jam reikia daug dėmesio. Kovo mėnesį liepiau vyrui jį suremontuoti – nuplauti soda. Užpylėme verdančio vandens ir apipurškėme polikarbonato plokštes dezinfekuojančiu tirpalu. Dabar reikia jį iškasti, patręšti ir po papildoma priedanga (Letrasil) pasodinti žalumynų, ridikėlių ir sėklų daigams – viską, ką nusprendžiau auginti šiltnamyje, nes visos palangės namuose jau užimtos.
Pavėsinėje auga vynuogės. Reikės nuo jų nurinkti sausas šakas ir lapus. Nuplaukite langus saulėje.
Na, tai pirmieji eskizai ateinančioms savaitėms.
