Prieš klojant veją, dirvožemis yra iškasamas ir apdorojamas specialiais piktžolių naikinimo produktais. Tačiau piktžolių sėklas platina vėjas, paukščiai, gyvūnai ir kiti veiksniai, todėl jos vis tiek atsiranda nepaisant prevencinių priemonių. Tai gadina vejos išvaizdą. Be to, piktžolės yra atsparesnės nepalankioms oro sąlygoms ir mindžiojimui, todėl laikui bėgant jos sunaikina vejos augalus. Ne visada yra laiko ravėti, ir tai yra daug darbo reikalaujantis procesas. Piktžoles naikinanti vejos žolė gali padėti ištaisyti situaciją.
Vejos žolė, naikinanti piktžoles
Renkantis žolės sėklas, reikia atkreipti dėmesį į šias savybes:
- atsparumas trypimui;
- aukštis (pageidautina, kad žolė būtų žema, nes tokiu atveju ją lengviau pjauti);
- atsparumas sausrai (augalai nebijo, jei ilgą laiką nelaistomi);
- atsparumas atšiaurioms klimato sąlygoms (stiprioms šalnoms, šaltam vėjui ir kt.).
Norint turėti gražią veją, reikia ją teisingai pasodinti ir tinkamai prižiūrėti. Tai atrodo akivaizdu, tačiau rasti tikrai naudingos informacijos, pavyzdžiui, kaip išsirinkti tinkamą vejos žolę arba kaip dažnai ir kiek laistyti jau nuaugusią veją, yra labai sunku. Todėl mūsų redakcijos komanda nusprendė išleisti knygą „PASIDARYK VEJĄ“, kurioje paprastai paaiškinama, kaip sodinti ir prižiūrėti veją. Jei susidomėjote, skaitykite daugiau >>>
Kokią veją galima sodinti, kad neaugtų piktžolės?
Pievų mėlynžolė
Auga ankstyvą pavasarį, dažnai išnyra iš po likusios sniego dangos, todėl rekomenduojama sėti prieš žiemą. Auga greitai ir pakenčia šaltį, stiprius vėjo gūsius bei trypimą.
Jei pasodinsite pievinę mėlynąją žolę, ji išsilaikys 10 metų. Gebėjimą išstumti piktžoles ji įgyja ketvirtaisiais metais (iki šio amžiaus jos ūgliai vis dar labai ploni ir silpni).
Augalas dauginasi savaime apdulkindamas. Geriausios veislės yra: „Dolphin“, „Connie“ ir „Compact“.
Šliaužianti smilgžolė
Natūralioje buveinėje ji auga pietiniuose ir rytiniuose Rusijos regionuose. Tai žema žolė, todėl ją reikia genėti tik 3–4 kartus per sezoną. Ji lėtai auga į aukštį ir greitai į plotį. Gerai auga bet kokioje dirvoje ir teikia pirmenybę saulėtoms vietoms. Pirmaisiais metais ir užsitęsusių sausrų metu ją reikia gausiai laistyti.
Raudonasis eraičinas
Jis pasižymi ryškiais, akį traukiančiais žaliais lapais. Nereiklus dirvožemio derlingumui, pakenčia sausrą, minusinę temperatūrą ir šviesos trūkumą. Atsparus mindžiojimui ir žemam pjovimui (iki 3,5 cm).
Šakniastiebis gerai išsivystęs, sudarantis apie 20 cm storio velėnos sluoksnį, todėl augalas dažnai naudojamas dirvožemiui sutvirtinti (šlaituose, prie kelių ir pan.).
Pirmaisiais metais po sėjos jis neauga labai greitai.
Svidrės
Šilumą mėgstantis augalas. Tinkamoje temperatūroje žalius lapus išlaiko iki gruodžio mėnesio. Pakenčia trypimą, po pjovimo išlaiko minkštą lapiją, yra atsparus įvairioms infekcijoms ir kenkėjams. Po didelių šalnų, ištirpus sniegui, gali atsirasti plikių dėmių. Gyvenimo trukmė – 6–7 metai.
Mikrodobilas
Nuo raudonųjų dobilų jis skiriasi mažais lapų lapeliais. Jo ilgis siekia 50 mm. Gyvenimo trukmė – 8 metai.
Jam reikia mažai priežiūros, tik retkarčiais laistyti. Jis toleruoja nepalankius orus ir prisitaiko prie klimato, kuriame auga.
Nerekomenduojama sodinti šalia daržo ar gėlyno, nes mikrodobilai greitai plinta į išorę. Jei į tai nebus atsižvelgta, po kurio laiko vietoj pasėlių augs tik dobilai.
Dėl tos pačios priežasties jis nenaudojamas žolių mišiniuose vejoms.
Žolelių derinys
Savo vejos žolių mišinį galite pasigaminti sumaišydami vienodus kiekius sėklų iš kelių skirtingų augalų. Parduotuvėse taip pat galima įsigyti jau paruošto mišinio; populiariausi prekių ženklai yra:
- „Canada Green“ (kelios eraičinų rūšys, mėlynžolė ir įvairios svidrės). Idealiai tinka sodinti šiauriniuose regionuose. Šios sudėties žolė toleruoja nuo +40 °C iki -40 °C temperatūrą. Ji greitai auga ir yra atspari agresyviam aplinkos poveikiui.
- Dekoratyvinė žolė (eraičinas, svidrė, mėlynžolė). Prisitaiko prie bet kokio dirvožemio, vietos klimato ir nepalankių aplinkos sąlygų. Dažnai naudojama savivaldybių parkų ir aikščių apželdinimui.
- Saulėta (dviejų rūšių eraičinai, pievinė mėlynžolė ir daugiametė svidrė). Pakenčia šalnas ir sausrą. Atspari trypimui.
- Nykštukas (mėlynžolė, pievinis eraičinas ir raudonasis eraičinas). Neauga aukščiau 4–5 cm. Pakenčia ilgalaikes šalnas, todėl rekomenduojama sodinti vidutinio ir atšiauraus klimato sąlygomis. Mišinyje esančios žolės yra atsparios mindžiojimui. Pirmaisiais metais po pasodinimo auga lėtai.
- Liliputas (eraičinas, smilgūnas, mėlynžolė). Formuoja žemą, puriai suspaustą kilimą. Auga lėtai, yra atsparus sausrai ir mindžiavimui, prisitaiko prie įvairių klimato ir apšvietimo sąlygų.
Įsigijus piktžoles naikinančių augalų sėklų ar sodinukų, vejos priežiūra gali būti gerokai supaprastinta be jokių rūpesčių. Prieš sėją svarbu pasirinkti tinkamą žolę, atsižvelgiant į klimatą ir numatomą vietos paskirtį. Tai užtikrins, kad jūsų veja išliks šviežia ir patraukli visą sezoną.
